nustverti

nustvérti, nùstveria, nustvė́rė 1. tr. Amb, LL323, NdŽ, DŽ, KŽ, Kur, Mrk nučiupti, pagriebti, nutverti (rankomis, dantimis, nagais ir pan.): Lapė nustvė́rė gaidį už galvos i nurūko And. Katė nustvė́rus viščioką i tąso Klt. Až rankos nustvė́rė, veda, rodžia, ką reikia Ktk. Nustvė́riau katiną už uodegos Dl. Grėblį nustvė́rė – laužė sulaužė Dglš. Anys (tokie žvėriukai) peles gaudo, paukštį kai kada nustver̃s Pb. Tik nustvė́riau [vaiką], būt inlėkęs upėn Klt. Ką nustverdamà inmečiau mašinon (skubėdama važiuoti) Klt. Gal nustvė́ręs vaikas ko sugėrė, kad apsirgo Dglš. Nustver̃s kita ranka [virvę] ir kilpą padaris Drsk. Iš ažu krūmo vilkas kap šoko, nustvėrė tą kukelaitę ir nubėgo su tąj kukelaite LTR(Grv). Ir nustvėrė smaką, žaltį seną, ir surišė jį SPII70. | prk.: Buvau jau vieną giesmę nustvė́rus, bet ir vėl pamiršau Kb. Iš kur tokią panelę nustvė́rėt? Dg. Dirbu poilsio nenustvérdamas Mrj. Jis mano žodį nustvė́rė ir kitiem pasakoja Dkš. Jis plepa ir plepa: kokį žodį nùstveria, tokį ir sako PnmA. | refl. tr. LL260, Š: Sapnuoju: nusistvė́rė glėbin i myga Klt. Nusistvė́rė marti [laišką], pažiūrėj[o] ir metė Lp. | prk.: Aš nuo Jono šitą priežodį nusistvė́riau Dglš. 2. tr. atsitiktinai gauti, pačiupti ko kiek: Lėkiau per upelę, nustvė́riau [v]andenio kruopelę (ps.) Grv. Nustvė́riau do kužą šieno i insinešiau [prieš lietų] Klt. Ale tai dabar nėra iš kur tų šiaudų nustvért Lb. Dabar i te uogų nùstveri, i te – žiemą nebus Klt. Pirma kad tik nustvė́rus pinigus! Krok. Dartės, kada nustvė́rė arklį, pasodino bulbas – ir geros Dg. | refl. tr.: Sunkus, sunkus darbas, ale vis da kokį centą nusìstveri Ut. | prk.: Kad dar kokią ligą nusistvértau [ten eidamas]!.. Mrs. 3. intr. pagriebti už ko, įsikibti, nusitverti: Onutė skęsdama už laivo nustvė́rė DrskD76. | refl. LL261: Ji nusistvė́rė už durų NdŽ. Jei nebūtau nusistvė́ręs, tai būtau nupuolęs Lp. Nusistvė́ręs [vaikas] jau stojas Švnč. Mane turi až rankos nusistvė́rus, bijo Klt. 4. tr. pagrobti, nuglemžti: Arklį vokiečiai nustvė́rėAd. Mano, kad koks svetimas tuos pinigus gali nustvért Gs. | refl. tr.: Gyventojai visi varo gyvulius girdyt in prūdą, kuris suvis arti prie girios, tai aš vis nusistveriu tai avukę, tai veršiuką, tai kumeluką BsPIII106. 5. refl. tr. Gmž, Alk imtis ką daryti: Nusistvérk kokį darbą KzR. Jokio darbelio nenusìstveria, dykas ir dykas per dienų dienas Gs. ║ griebtis (kalbėti): Apie Babtus kiek čia nusistvė́rusių lenkų kalbos! Bb. Nusìstveria i kitep, neūtura kap per mus Dglš. 6. tr. užklupti, užtikti, sučiupti: Tegul tik aš jus nustvérsiu kada obuolius bevagiant, tai jūs mane žinosite! NdŽ. Kiekvieną vaikpalaikį, nustvertą rūkant, lupdavo Db. Tik gyvą nustvė́rė (spėjo atrasti) – kraujas par burną trūko Klt. 7. tr. staigiai apimti: Papylau žibalo, i nustvė́rė ugnis (užsidegė) Klt. Ūkana kokia nustvė́rė, i nujuodo bulbieniai Klt. 8. tr. suimti (apie ligą): Nustvė́rė labai baisus gripas Ad. Pelės telioką nustvė́rė nuo žalių bulbų Klt. Pirkią grybas nustvė́rė nuo šlapumo Klt.

◊ už galvõs nusistvérti Gdr labai nustebti: Parodė jam – tas už galvos nusistvėrė, kad tas pavargėlis tur tiek pinigų BsPIII191(Brt). Kai skrynelės prasivėrė, už galvẽlės nusistvė́rė (d.) Smn.

už rañkos nustvérti užtikti vagiant: Až rañkos nenustvė́riau, ale kas gi daugiau Užp.

\ stverti; įstverti; išstverti; nustverti; pastverti; padstverti; pristverti; sustverti; apsustverti; užstverti